Kai išvyksta senjorai... Laiškas nuo Eimės

    Eko planet ir Tautmilės administracija yra dėkingos Jums, mieli skaitytojai, už Jūsų labdarą ir gerą širdį.

    Nuoširdžiai prisipažinsiu, jog rašyti šį naujienlaiškį šiandien nepaprastai jautru. Visgi gerai suvokiu, jog gimimo ir mirties ratas yra natūralus ir nuolatinis procesas, vis dėlto sunku priimti, kad kadaise energingą, gražų, guvų ir stiprų kūną negailestingai nusineša metų tėkmė, palikdama gyvus prisiminimus apie išgyventą jaunystę, apie nerūpestingus laikus.

    Daug gyvenime matę, patirtimi pasipuošę senjorai, nors ir gerbiami visuomenės, tačiau neretai paliekami nuošalyje - juk jie nebe tokie naudingi, nebe tokie produktyvūs, nebe tokie reikalingi. Dar ne taip seniai Tautmilės prieglaudėlės senjorams surasti namus, kuriuose jie galėtų mylimi pasitikti smertę, buvo “misija neįmanoma” - teigė mano kalbinta Tautmilės prieglaudėlės darbuotoja. Šiandien ji su džiaugsmu pasakoja vieną istoriją po kitos, džiaugiasi ir atvirauja, jog žmonėms, pasirenkantiems garbaus amžiaus gyvūnus - kates, šunis - jaučia didelę pagarbą. Ir iš tiesų toks poelgis reikalauja nemažai vidinės stiprybės, nes parsivesti senjorą - reiškia meilėje ir žmogiškajame dėmesyje, šilumoje išlydėti jo sielą. “Mes juos išleidžiame kaip savo vaikus, verkiame iš džiaugsmo, juk jiems bus parodytas dėmesys, kurio nusipelno kiekvienas gyvenimo pabaigoje” - dalinosi moteris. Daugumos papasakotų istorijų herojai jaukiuose, savo paskutiniųjų šeimininkų namuose pragyveno 6 - 12 mėn. Tai nei daug, nei mažai, tačiau pakankamai juos pamilti, prie jų prisirišti.

     

    Kelios ypatingos istorijos

    N O RA

    Į Tautmilės prieglaudėlę ši nuostabi kalytė pateko gavus iškvietimą dėl netinkamos priežiūros. Noros šeimininkas paseno kartu su Nora, žmonos neliko ir jis nebįstengė deramai pasirūpinti jųdviejų augintiniu. Kalytei buvo susidarę pieno liaukų augliai, apleistos ausytės, aplipusios smėlio ir maisto likučiais, atrodė dvigubai didesnės nei iš tiesų yra. Norai buvo pašalinta dalis pieno liaukų ir atlikta sterilizacija. Deja, praėjus šiek tiek laiko po operacijos, Nora patyrė insultą. Paaiškėjo, kad jokia kita operacija negalima, nes būtų per daug pavojinga jos gyvybei. Nors Nora buvo kurčia, regėjimas nebe toks geras, bet jos mylintis žvilgsnis, reiškiamas džiugesys ištripdė, ją priglaudusios moters širdį. Nora neužilgo paliko pasaulį laimingą ir prižiūrėta, ją mylinčiuose namuose.

    B A R T A S 

    Dėl įtempto komandiruočių grafiko ir skyrybų Barto šeimininkas prieš gerą mėnesį apsisprendė jį atiduoti Tautmilės globai. Bartui apie 11 metų, tačiau babeziozės (erkės įkandimo sukelta liga) gydymo metu rastas 7.5 cm auglys plaučiuose. Nuolatinis išsiskyrimas su šeimininku, aplinkos keitimai lėmė progresuojantį naviko augimą, metastazes. Gyventi šiam nedidelio ūgio, nuolat žmogaus dėmesio reikalaujančiam šuneliui daktarai prognozuoja apie 6 mėn. Nepaisant Barto ligos, užsenietės ir lietuvio vyro šeima globotiniui suteikė jaukius namus. Jų rūpestingumas ir meilė nuo šiol gydo Bartą. Šeimininkė vežioja Bartą į baseiną, nuolat žaidžia ir suteikia jam be galo reikalingą dėmesį. Šiuose namuose Bartas sutiko naują draugą - jaunesnijį šeimininkų augintinį, su kuriuo greitai rado bendrą kalbą, draugiškai dalinasi teritorija ir šeimininkų dėmesiu. Niekas nežino, kiek šiam augintiniui tiksliai liko gyventi - galbūt gydytojai teisūs, o galbūt naujoje šeimoje jis išgyvens metus ir daugiau. Aš tikiu, jog kad ir kiek jam liko, savo paskutines gyvenimo akimirkas Bartas nugyvens apsuptas meilės ir gerumo.

     

    Labai tikiuosi, kad Jums buvo taip pat jautru, bet malonu skaityti, kaip man rašyti. Dėkoju, jog skaitote, remiate Tautmilės prieglaudėlę ir labai tikiuosi, jog nuostabiai leidžiate šiltas vasaros dienas.

     

    Iki susitikimo!

    Su meile,

    Eimė

Lankytojų komentarai

Naujas komentaras

Komentuoti gali tik registruoti vartotojai

Užsiregistruokite arba Prisijunkite