Šalčiu džiovinti vaisiai - natūralus ir skanus užkandis!

Skanūs vitaminai

Džiovinimas šalčiu (liofilizacija) – tai nauja technologija, prieš kelerius metus išpopuliarėjusi ir Lietuvoje. Šiuo būdu džiovinami visi maisto produktai, kuriuose yra vandens: vaisiai, uogos, daržovės, grybai, netgi mėsa, pieno gaminiai. Svarbiausia, kad nenaudojama jokių cheminių medžiagų. Tiesiog pačiame vaisiuje ar kitame produkte esantis vanduo virsta dujomis. Šis procesas skiriasi nuo įprastinio. Pastaruoju būdu vanduo iš maisto išgarinamas veikiant aukštai temperatūrai. Be to, džiovinant įprastai pakinta vaisių, daržovių išvaizda, skonis, kvapas. Jie susiraukšlėja, nes suyra tam tikri biologiniai fermentai.

Liofilizuoti maisto produktai yra veikiami itin žemos temperatūros – net iki -80 °C. Procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia vaisiai ir uogos užšaldomi vakuuminėje kameroje. Tada iš jų specialiu aparatu ištraukiama drėgmė. Vaisiai ir kitos gėrybės užšaldomi bei džiovinami vakuume, todėl išsaugomos visos vertingosios medžiagos, vitaminai ir fermentai. Pavyzdžiui, vitamino C išlieka net iki 100 %. Palyginimui – vaisius džiovinant įprastai, šio vitamino lieka tik 40 %. Nepakinta ir pradinė forma, dydis, spalva, kvapas, skonis. Visi produktai genda ir irsta skystoje terpėje. Džiovinant šalčiu vandens nelieka. Išdžiovinti produktai traškesni ir 10 kartų lengvesni.

Saldumu ir skoniu išties nenusileidžia įprastiems saldumynams. Tačiau yra sveikesni. Liofilizuotų vaisių kvapas ir skonis toks pat natūralus, kaip ir šviežių, tačiau daug intensyvesnis. Pavyzdžiui, braškės atrodo kelis sykius saldesnės. Be to, tokie užkandžiai mažina alergijų tikimybę. Džiovinant šalčiu nenaudojama jokių priedų ir pridėtinio cukraus. Tad tiksliai žinoma, kas valgoma. Liofilizuoti vaisiai ir uogos – išties puikus užkandis smaližiams. Ypač mažiesiems, nes juos sunku įtikinti valgyti daugiau vaisių. Vaikams itin svarbu, kad siūlomi produktai būtų ne tik skanūs, bet ir patrauklūs, kvapnūs.

Astronautų maistas

Liofilizacija – idealus vaisių konservavimo būdas, nes išsaugomos visos naudingosios medžiagos. Be to, vaisiai yra ilgaamžiai. Nepažeidus pakuotės, galima laikyti net 25–30 metų. Todėl šalčiu džiovintus produktus labai mėgsta astronautai, kariai ir keliautojai. Liofilizacijos metodą prieš keletą dešimtmečių pirmoji pristatė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Tuomet, kai astronautika dar tik žengė pirmuosius žingsnius, NASA susidūrė su svarbia problema – kuo kosmose maitinti astronautus? Maistas turėjo atitikti tris svarbiausius kriterijus: būti ilgaamžis, paprastai paruošiamas ir maistingas. Tad NASA pradėjo tirti efektyviausius produktų konservavimo būdus. Per pirmąsias misijas astronautai valgė džiovintus maisto kubelius ir pusiau skystas tyres iš dantų pastų tūbelių primenančių pakuočių. Tai tikrai nebuvo geriausias variantas, tad NASA tyrė toliau.

Mokslininkai ir tyrėjai ieškojo maisto konservavimo būdų, kad išliktų šviežias dėl didelio šalčio. Juk kosmoso erdvėlaiviai nėra itin šilti. Taip buvo išrasta džiovinimo šalčiu technologija. Astronautams ji labai tiko. Liofilizuotus produktus lengva panaudoti gaminant maistą, nes užpilti vandeniu atgauna pirmines savybes. Žinoma, nuo pirmųjų astronautų žingsnių kosmose praėjo pusė amžiaus. Tad šiandien jie mėgaujasi įvairia virtuve, valgo šviežius vaisius ir šiltus patiekalus. Tačiau šalčiu džiovinti produktai vis dar vaidina svarbų vaidmenį.

1969 m., JAV astronautams nusileidus Mėnulyje, visuomenė astronautika susidomėjo dar labiau. Muziejuose atsirado daugiau kosmosui skirtų ekspozicijų, šia tema menininkai rašė knygas ir kūrė filmus. 1973 m. NASA lankytojų centro darbuotojams kilo idėja – eiliniams žmonėms suteikti galimybę paragauti astronautų maisto. Taip rinkoje atsirado šalčiu džiovintų produktų. Amerikiečiams šis konservavimo būdas labai patiko. Tačiau prireikė dar ne vieno dešimtmečio, kol jis pasiekė Lietuvą. Šiandien ši technologija sparčiai populiarėja ir užkariauja vartotojų širdis. Manoma, kad ateityje liofilizacija taps pagrindiniu maisto džiovinimo būdu.

Mokėti užkandžiauti

Sveikatos specialistai ne vienus metus skambina pavojaus varpais dėl prastos šiuolaikinių žmonių mitybos. Dėl greito ir įtempto gyvenimo būdo ne visada spėjama laiku pavalgyti. Praleidus pietus, gliukozės lygis kraujyje staigiai nukrinta, todėl smegenims tampa sunkiau koncentruotis bei analitiškai mąstyti. Tad būtina laikytis mitybos režimo. Tarp trijų pagrindinių valgymų reikėtų nepamiršti ir dviejų užkandžių. Specialistų teigimu, jie svarbūs kaip ir pagrindiniai valgiai. Žinoma, užkandžiauti derėtų sveikais produktais. Rekomenduojama atsisakyti greitojo maisto ir saldžių gėrimų. Užkandžiavimui puikiai tinka šalčiu džiovinti vaisiai. Juose nėra vandens, o naudingųjų medžiagų apstu. Tad valgant šį skanų užkandį gaunama gerokai daugiau kalcio, geležies, magnio ir kitų svarbių medžiagų. Pavyzdžiui, džiovintuose obuoliuose yra A ir B grupės vitaminų, ląstelienos, antioksidantų. Šie vaisiai naudingi ir odai, plaukams, nagams. O šalčiu džiovintose braškėse, kaip ir šviežiose, gausu vitamino C. Šaltymečiu tai itin svarbu. Tad žiemą patariama mitybą papildyti šalčiu džiovintomis gėrybėmis.

Sveikai maitintis turi ir vaikai, o jie iš prigimties išrankūs. Šalčiu džiovinti vaisiai panašūs į saldainius ir maloniai kvepia. Tad mažieji juos dažniausiai labai mėgsta. Atžaloms pasiūlius tokių skanėstų, pavyks lengvai sukurti tinkamus užkandžiavimo įpročius. Tad vietoj cukraus ir skonio stipriklių gausių saldumynų derėtų rinktis kur kas sveikesnes ir ne mažiau gardžias alternatyvas.

Pačios skaniausios ir sveikiausios šalčiu liofilizuotos uogos tos, kurios džiovintos kokybiškos ir šviežios. Jeigu vasarą renkatės lietuviškas braškes, o ne lenkiškas ar ispaniškas, tai ir šalčiu džiovintą produktą vertėtų rinktis pagamintą iš Lietuvoje užaugintų uogų.

--

Šaltinis: Straipsnis žurnale Prie kavos (Moters patarimai) 2020/12.